- pašėtra
- ×pašė́tra (plg. šėtra) sf. (1) [K], pašėtrà (2) 1. N pašiūrė, padanga, palapinė: Iš lentų pašė́tra J. Pašė́tro[je] medžiai padėti J. Pasistatė pašė́trą vežimams įstumti Slv. Najau (nuėjau) malkikių į pašė̃trą, dirst – kazilai įlūžę Erž. ║ laikinai sukalta pastogė gyvuliams laikyti: Suvaryk karves į pašė́trą Grdž. 2. [K] psn. prekybininko būdelė mugėje: Jurbarke par šventą Petrą buvo daug karabelninkų pašė́trų Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.